Geriausi dalykai nutinka netikėtai

Geriausi dalykai nutinka netikėtai

Tobulame pasaulyje visi, kurie dirba su individualiais užsakymais tuos užsakymus turėtų metams į priekį ir prie kiekvieno galėtų praleisti tiek laiko, kiek reikia ir norisi, o ne tiek, kiek gali. Tačiau… Labai daug ir labai dažnai atsitinka taip, kad bent jau papuošalų reikėjo vakar – ir aš negaliu pykti, nes žinokit, ir man taip būna. Nemoku planuoti pusmetį į priekį ką rengsiuosi viena ar kita proga, kokia bus mano nuotaika ir galų gale, oras. Todėl visada gelbėju kaip galiu su manim susisiekusias moterims, kurias ištinka šita krizė. Ir nors dažnai tai būna sudėtingiausi užsakymai, nes rankos dreba dėl įvairių priežasčių, bet tuo pačiu ir patys geriausi – nes taip jau gyvenime būna, kad geriausi dalykai nutinka netikėtai… Apie vieną tokį lemtingą man, kaip nuotakų papuošalų kūrėjai, ir noriu šiandien papasakoti.

papuosalai nuotaka

Eglė man parašė vieną liepos dieną, kai cackoms dar buvo tik „cieli“ metukai. Kai buvau tokia savęs beieškanti papuošalų kūrėja, kuri stačiai nerdavo į visus užsakymus ir tam tikra prasme, avantiūras. Kai užsakymų dar nebuvo tokia gausybė, kad galėčiau atsisakyti galimybės kurti. Ir kai dar tikrai sukurti siuvinėtus kristalais ir biseriu auskarus man buvo didžiulis iššūkis. Ypač, kai tam teturi vos savaitę (jei neklystu). Bet aš nebūčiau aš, ir nusprendusi, kad mirsiu, bet padarysiu, ėmiausi užsakymo. Taigi, ši būsima nuotaka labai norėjo ypatingų auskarų, o nupasakojusi savo įvaizdį privertė mano širdį plakti smarkiau. Nes nieko kito labiau taip nemėgstu, kaip neeilinių sprendimų, spalvų gamos ir formų parinkimo. O čia dar man suteikė visišką laisvę kurti. Įsivaizduojat, ką man tai reiškė? Kinkos drebėjo, nes patikėkit, atsakomybė milžiniška. Be to, Eglės suknelė – kurta garsaus dizainerio Liutauro Salasevičiaus, visas įvaizdis buvo toks neeilinis, kad man vis dar atima žadą besigrožint bendro įvaizdžio nuotraukomis. Jau vien puokštė ką reiškia, ir makiažas, ir fotosesijos nuotraukas. Et, žodžiu, veikti buvo ką. Ardžiau, siuvau, dėliojau, kol galiausiai (kartais tą būseną man tikrai norisi pavadinti tam tikra prasme mažu apreiškimu, nes būna, kad kartais niekaip nesidėlioja spalvos, struktūros ir t.t. o paskui tarsi kažkas atsitinka ir atrandi „tą“ idealų variantą. Visada padėkoju Dievui už šią dovaną, nes manau, kad be jo neapsieičiau, kad ir kaip drąsiai tai skambėtų) atradau tą džiuginantį variantą ir pati gėrėjausi pabaigtu savo darbu. Pamenu, net vežiau parodyti kelioms draugėms, kad patvirtintu,jog neišsigalvoju, kad gražu.

papuošalai

Įvaizdis tikrai pritrenkiantis, ar ne?

Galiausiai ir pati Eglė tai patvirtino. O aš net ir po dviejų metų negaliu nustoti aikčioti. Tikriausiai jaunieji irgi. Nors žinau, kad šiandien jie turi mažą, į glėbį telpantį stebuklą, kuris be abejo, ima viršų grožio ir gėrio sampratoje, ir visa kita nublanksta… O žinot, už ką labiausiai noriu padėkoti Eglei? Ne tik už tai, kad ji pasitikėjo manimi, kai buvau tam tikra prasme visiškas niekas, bet ir už tai, kad ji buvo tokia paprasta, maloni ir neįnoringa nuotaka, kad kiekvienai kūrėjai tokios galiu palinkėti. Jau nekalbu apie tai, kad auskarai, kuriuos jai sukūriau, man atnešė „pasaulinę šlovę“(truputį ironizuoju, bet tie auskarai vis dar vieni populiariausių mano cackų pasaulio repertuare, jau net nebe suskaičiuoju, kiek skirtingų jų variantų, bet tokio pat modelio ir spalvinės gamos auskarų esu sukūrusi) o nuostabiomis nuotraukomis Eglė leido dalintis ir viešinti visais įmanomais būdais. Esmė ta, kad visada labai malonu sulaukti įvertinimo ir padėkos įvairiomis formomis. Kuriant sudedu visą savo širdį, visas mintis ir jėgas sutelkusi ieškau tokio sprendimo, kuris būtų patrauklus ir man, ir užsakovei. Nesvarbu, kiek tai man kainuoja, kol ne esu patenkinta savo darbu, su ramia sąžine, kad padariau viską, ką galėjau, geriausio, tol nesirodau su savo darbais. Todėl visuomet ploju katutes, o širdyje šoku kankaną, kai sulaukiu Jūsų atsiliepimų. O pati ypatingiausia padėka ir įvertinimas man yra tada, kai sulaukiu Jūsų atsiustų nuotraukų ir rekomendacijų. Būtent tai labiausiai mane motyvuoja ir įkvepia neapleisti savo cackų ir nesirinkti lengviausio kelio pasiduodant masinei gamybai… Taigi, štai tokia mano istorija. Gal ji įkvėps kitas, kurios dar laukia lemtingo lūžio savo veikloje. Nes geriausi dalykai tikrai atsitinka netikėtai…

papuošalai

Happily ever after!

Ačiū dar kartą, Egle! Tikiu, kad visi, kuriems leidot prisidėti prie savo ypatingosios šventės, dar po šiai dienai mini jus geruoju ir dėl to Jums dažnai kaista žandai. Nes aš tai tikrai Jus prisimenu nuolat, ir niekada nepamiršiu <3
Nuotraukos: Raimondas Kiuras ir Ilja Sivakoff



Send this to a friend