Kas būčiau be tavęs?

Kas būčiau be tavęs?

Nežinau, kas šiandien su manimi darosi. Laimės širdyje tiek, kad galėčiau dalinti ją nemokamai. Gaila, kad ne taip lengva kitam šį jausmą perduoti.

Siuvu savo nuostabiąsias cackas ir užuodžiu tokį su niekuo nesumaišomą kvapą – šviežiai nupjautos žolės ir vakaro kvapą. Paukščiai čiulba, o medžiai atrodo akyse žalėja ir ruošiasi svarbiausiam metų šou – vasarai… O aš mąstau, kaip myliu tave. Ir kokia neteisybė, kad pastaruoju metu visi tiek daug kalba apie moteris, jų nuostabumą, ypatingumą ir visa kita. Taip, mes tikrai esame stiprioji lytis. Mes tikrai kantrumo ir atsidavimo įsikūnijimai. Ir mes tikrai vertos visų tų liaupsių, kurias dažniausiai viena kitai ir pasakome garsiai. Nes Jūs, mūsų karžygiai, vyrai, tyliai dirbat savo darbą ir mylit mus bei liaupsinat dažniausiai ne žodžiais o darbais. Jaučiu, kad ne viena aš per dažnai pamirštu pasakyti savo vyrui, koks Jis ypatingas, mylimas ir pats geriausias?57

…Žinau, kad ir tu pavargsti ir būni liūdnas. Ir kad dažnai pergyveni dėl to, kad kažkas nepasisekė. Bet visada atrodo, kad aš labiau. Žinau, kad kartais ir Tau skauda galvą, o grįžęs iš darbo norėtum pailsėt. Bet visą laiką esu aš ir pirmesnė pareiškiu savo poreikius. Nes aš labiau. Aš apie viską aš „labiau“ – ir noriu, ir pavargstu, ir reikia, ir liūdna. Aš tiesiog žinau, kad Tu esi mano namai. Jaučiuosi saugi būti „aš“. Tu esi mano visas pasaulis, kurį susikūrėme kartu. Nes kas gi aš būčiau be tavęs? Neturėčiau nieko – nei savęs, nei savo kūrybos, nei nuostabių mūsų namų ir planų. Ir to žolės kvapo neturėčiau. Ir visų svajonių, kurias Tu pildai. O aš vėl svajoju. Neturėčiau mūsų svarbiausio ir prasmingiausio kartu sukurto stebuklo – dukros. Neturėčiau tiek atsiminimų ir galimybių užriesti arba drebinti savo nosytę (sakei, kad tada labiausiai mane myli), nes ir vėl viskas atsitiko ne taip, kaip aš planavau, bet taip, kaip labai stengeisi Tu. Patikėk manim, aš tikrai žinau, kad su manimi sunku. Ir reikia daug pastangų, bet juk įdomu, ar ne? Aš pažadu, kad dažniau Tau priminsiu, koks esi man (mums) svarbus ir mylimas. Ir kad aš vertinu visas Tavo pastangas padaryti mane (mus) laimingais. Tik kaip ir tu, dažnai nepasakau garsiai to ką pastebiu. Bet juk mano akys viską pasako, kad ir kokios pavargę ir tamsios kartais būna. Juk taip kaip aš be Tavęs, taip ir tu be manęs nebūtum Tu.

   P. S. Myliu Tave labiau nei vakar, bet mažiau, nei rytoj…



Send this to a friend